Jei griežtai vadovautumėmės terminologija, galima teigti, kad kiekvienas oro kondicionierius, veikiantis šildymo režimu, gali būti vadinamas šilumos siurbliu. Tačiau atsiradus specialiai įrangai, kuri skirta šildymui, oro kondicionieriais vadiname įprastus, vėsinimui skirtus įrenginius, o šilumos siurbliais vadiname tuos, kurių pirminė funkcija yra ne šaldyti, o šildyti.
Kas vyksta oro kondicionieriui dirbant šildymo režimu?
Daugumos oro kondicionierių našumas yra apie 70-80% nuo gamintojo deklaruojamo oficialaus galingumo (jei lauke temperatūra nėra žemesnė nei ~ -15°C). Temperatūrai lauke krintant link -20°C ar -25°C, oro kondicionieriaus išgaunamas šilumos kiekis tampa lygus kompresoriaus galingumui. Tarkime, turime 2,5 kW (9000 BTU) oro kondicionierių. Lauko temperatūrai nukritus iki apie -25°C laipsnių, toks įrenginys suvartoja ~2.0 kW/h el. energijos ir sugeneruoja ~2.0 kW šilumos energijos. Įprastas 1 kW elektrinis šildytuvas, suvartoja 1 kW/h el energijos ir generuoja 1 kW šilumos. Taigi, galima teigti, kad prie itin žemos temperatūros, šildymasis oro kondicionieriumi yra visiškai neefektyvus.
Kodėl šildytis oro kondicionieriumi esant itin žemai temperatūrai lauke yra neefektyvu?
- Lauke esant žemai temperatūrai, tepalas tampa tirštesnis, o tai gali sumažinti kompresoriaus veikimo efektyvumą arba visai jį sugadinti.
- Lauke esant žemai temperatūrai, išoriniame oro kondicionieriaus bloke esantis šaltnešis nespėja išgaruoti ir skysčio pavidalu vėl patenka į kompresorių. Dėl to gali įvykti hidraulinis smūgis. Bendrai, visas šaldymo kontūras, vamzdynai, šilumokaičių paviršiai yra pritaikyti oro kondicionieriaus veikimui šaldymo režimu.
Dėl šių priežasčių daugelio oro kondicionierių techninėse specifikacijose yra nurodyta žemiausia veikimo temperatūra (-15°C). Bet tai tik garantija, kad oro kondicionierius nesuges esant tokiai temperatūrai lauke. Oro kondicionieriaus išoriniame bloke nėra įmontuotas dugno šildytuvas, todėl įrenginys geriausiai veiks tik nurodytose temperatūrinėse ribose. Žinoma, galima įsigyti papildomą pašildymo teną, tačiau oro kondicionieriaus našumas vistiek liks nepatenkinamas.
Pagrindiniai šilumos siurblių ir oro kondicionierių skirtumai
- Šilumos siurblio išorinio bloko šilumokaitis yra 2 ar 3 kartus didesnio ploto (priklausomai nuo gamintojo ir modelio) nei įprasto oro kondicionieriaus. Tai leidžia stipriai padidinti pasisavinamą šilumos kiekį iš aplinkos.
- Šilumos siurblio išorinio bloko ventiliatorius yra daug produktyvesnis nei įprasto oro kondicionieriaus. Tai leidžia efektyviau apipūsti didelio ploto išorinio bloko šilumokaitį.
- Šilumos siurblio kompresoriaus karterio pašildymo tenas yra galingesnis nei įprasto oro kondicionieriaus. Tokia funkcija šilumos siurbliui leidžia pasileisti ir efektyviai veikti prie labai žemų aplinkos temperatūrų.
- Šilumos siurblio kompresorius yra su dvipakopiu šaltnešio slėgimu. Tai padidina šilumos siurblio COP.
- Šilumos siurbliai turi gamykliškai įmontuotą išorinio bloko dugno pašildymo teną. Dėl šio funkcionalumo kondensatas neužšąla ir negadina išorinio bloko ventiliatoriaus.
- Šilumos siurblyje dalis suslėgto šaltnešio nukreipiama į siurbimo liniją, kad šildymo metu būtų palaikoma pastovi temperatūra.
- Ant išorinio šilumos siurblio bloko susidarius šalnai, šilumos siurblio išorinio bloko atitirpinimo ciklas (defrost) yra efektyvesnis nei oro kondicionieriaus. Atitirpinimo algoritmas pagrįstas ne laiko atžvilgiu, o realiu išorinio bloko apledėjimo faktu.
Išvados
Dėl visų aukščiau išvardintų priežasčių, įprastas inverter tipo oro kondicionierius šildymo režime gali efektyviai šildyti tik iki -15°C. Tuo tarpu šilumos siurblys oras-oras gali efektyviai šildyti lauke esant net iki -20°C, -25°C ar net -32°C temperatūrai.
Jei norite įsitikinti šilumos siurblio šildymo pranašumais prieš įprastą oro kondicionierių, tiesiog palyginkite tokius rodiklius kaip SEER ir SCOP ir galios produktyvumą ir elektros energijos suvartojimo santykį.